- įrūgėti
- įrūgė́ti intr. DŽ 1. smarkiai įrūgti, nurūgti: Įrū́gėjęs pienas Šts. Gira įrū́gėjusi J. Įrū́gėjo agurkai, kad raukšles kakto[je] trauka Brs. 2. BŽ268 įmirkti: Beržas įrūgė́ja nuo lietaus Ėr. Įrūgėjęs medžias vandeny skęsta Kp. Įrū́gėję medžiai nesikūrena, t. y. įmirkę, supuvę J. | prk.: Persmirdęs nuog arielkos ir įrūgėjęs kaip rąstas rš. | refl.: Pripilsi rėčką – įsirūgė̃s, įsismaluos ir nebetekės Rm. Kur buvo miškai, dabar tik šiekštos įsirūgė́ję Kb. 3. refl. N įsigalėti, įsišaknyti: Įsisenėjusi, įsirūgėjusi liga R231, MŽ308. \ rūgėti; įrūgėti; nurūgėti; prirūgėti
Dictionary of the Lithuanian Language.